APLINK KORFU SU AUTOMOBILIU: 1 DIENA

Sveiki! Šiandien toliau tęsiu pasakojimą apie atostogas Graikijoje. Jei dar neskaitėte pirmosios dalies apie kelionės prieš-istoriją, tai kviečiu iš pradžių perskaityti ją čia. Taigi, trečią dieną (arba antrą pilną) pakėlėme penktuosius taškus nuo viešbučių baseinų gultų ir pradėjome patys savarankiškai tyrinėti salą. Mums labai pasisekė, jog Simonos draugas yra puikus patyręs vairuotojas, todėl be jokių baimių išsinuomojome mašiną. Na, tiksliau sakant jie išsinuomojo mašiną savo viešbutyje ir tik tada atvažiavo pasiimti manęs į kitą salos galą. Mažas patarimas: nepatariu nuomotis nei automobilių, nei kitų transporto priemonių iš kelionės organizatoriaus partnerių. Kodėl? Kainos yra žymiai didesnės, o paslauga tokia pat. Taigi, už mūsų paprastą mažytę, tačiau visiškai naują mašinytę sumokėjome 75 eurus už dvi dienas, o į kainą įeina ir draudimas. Tiesa, visas dvi dienas teko naudotis graikiška telefonine navigacija, bet sunkumai iškilo tik keliaujant pasiimti manęs, o toliau viskas klostėsi kuo puikiausiai… jei neminėti to fakto, kad teko važinėti visokiais kalnuotais siaurais serpantino pavidalo keliais.

PIRMAS SUSTOJIMAS – ACHILIONO RŪMAI

Kelionę pradėjome nuo arčiausiai mano viešbučio esančios lankytinos vietos. Achilionas – tai rūmai, kuriuos Graikijos Korfu saloje pastatė Austrijos imperatorė Elžbieta Bavarietė 19 a. pabaigoje. Pagrindinė šių rūmų tema – mitinis herojus Achilas. Elžbieta labai domėjosi graikų kultūra ir puikiai šnekėjo graikiškai. Achiliono rūmai iškilo už 10 km nuo salos sostinės Korfu (Kerkyros) miesto. Nuo šių rūmų terasų atsiveria puiki miesto panorama. Rūmus ir juos supantį sodą puošia gausybė skulptūrų, vaizduojančių senovės graikų mitologijos veikėjus, taip pat piešiniai, vaizduojantys Trojos karo scenas.

Įėjimas į šiuos rūmus kainuoja 8 eurus suaugusiems, tačiau yra taikomos nuolaidos, pavyzdžiui, studentams. Gerai, kad dar kelis mėnesius galiu naudotis ISIC pažymėjimu, todėl į vidų patekau sumokėjus 6 eurus. Rūmai tikrai atrodo įspūdingai ir verti apsilankymo. Kadangi apie Austrijos imperatorę Elžbietą, kuri taip pat daugeliui žinoma kaip Sisi, labai daug sužinojau kelionės į Vieną metu, todėl buvo dar įdomiau lankytis šiuose rūmuose. Net sunku patikėti, jog mažytėje Graikijos saloje slypi dalelė Austrijos imperijos.

ANTRAS SUSTOJIMAS – PALEOKASTRITSOS VIENUOLYNAS

Taip, antras sustojimas buvo Paleokastritsos miestelis, kuriame ir turėjome visi kartu gyventi… O pamačius tiek mūsų ex-viešbutį ir vaizdą, kuris atsiveria, norėjosi verkti. Paleokastritsa yra apie 25 km nuo Korfu miesto nutolęs kaimelis, išsidėstęs vakarinėje salos dalyje. Kosmopolitiškas kurortas driekiasi šalia kelio, vingiuojančio aplink nuostabias įlankėles ir vaizdingą uostą, iš kurio organizuojamos ekskursijos laivais. Paleokastritsa nuo senų laikų laikomas viena iš gražiausių vietų Korfu saloje, kuri vis dar išlaikiusi tradicinio kaimelio žavesį. Vienas žinomiausių – Šv. Mikalojaus urvas. Čia taip pat atrasite sena vienuolyną, skirtą Šventai Mergelei. Jame saugomos šventosios knygos, ikonos, drabužiai, šventųjų įrankiai.

Mes pažinimą su šiuo miesteliu pradėjome nuo vienuolyno. Tiesa, į vienuolyno vidų taip ir nepatekome, tačiau ši praradimą kompensavimo pasivaikščiojimu siaurais takeliais. Taip atradome kelias vietas, kuriuose praktiškai nėra turistų, tačiau atsiveria atimantį žadą panorama. Nors vaikščioti tokiais takeliais nėra 100 proc. saugu, tačiau svarbu niekur neskubėti ir eiti lėtai ir atsargiai.

TREČIAS SUSTOJIMAS – PALEOKASTRITSOS PAPLŪDIMYS 

Vėliau šiek tiek toliau pasistatėme mašina ir pajudėjome paplūdimio link. Pakeliui sustojome pavalgyti nedidelėje tavernoje, kur pirmą kartą paragavome graikišką kebabo alternatyvą – gyros. Taip, Graikijoje lankiausi trečią kartą, bet gėda pripažinti, kad gyros ragavau pirmą kartą… Po lengvų pietų toliau tęsėme kelionę. Teko nemažai paeiti pėstute, bet vis dėlto pagrindinį Paleokastritsos paplūdimį suradome gana lengvai. Čia yra gražiausi salos paplūdimiai su didelėmis uolomis, todėl neišsimaudyti tokioje vietoje būtų nuodėmė. Plaukioti aš tikrai moku gana gerai, todėl nepraleidau galimybės ir patyrinėti jūros dugno. Ačiū Dievui, kad jokių jūros baisybių neužmačiau, o tik labai daug žuvų ir dumblių. Vanduo čia yra labai žydras ir itin švarus, tad matosi kiekvienas centimetras jūros dugno. Po šiek tiek nardymo ir deginimosi sesijų nusprendėme, kad reikia pamatyti viską, ką tik įmanomą, todėl sumokėję po 10 eurų, nuplaukėme valtele iki urvų. Vienas žinomiausių – Šv. Mikalojaus urvas, tačiau man asmeniškai paliko įspūdį visi. Tai buvo mano pirmas pasiplaukiojimas valtele jūroje, todėl iš pradžių buvo šiek tiek baisu, bet nei kiek nesigailėjau priėmusi šį sprendimą.

KETVIRTAS SUSTOJIMAS – ANGELOKASTRO

Paskutinis šios dienos sustojimas – Angelokastro – viena reikšmingiausių Bizantijos pilių Graikijoje, įkurta ant aukščiausios salos viršukalnės, šiaurės vakarinėje Korfu dalyje. Pirmoji pilis šioje vietoje pastatyta XIII amžiuje, tačiau statinys, kuris matomas šiandien datuojamas XVIII-XIX amžiumi. Jame galima apžiūrėti du didelius vandens rezervuarus ir kelias bažnyčias, kurių viena įrengta urve.

Kelio iki šios pilies niekad nepamiršiu. Važiavome tokiais siaurais ir vingiuotais keliais, kad buvo baisu net žiūrėti pro langą. Atrodo, kad 50 cm į kairę ir krisime nuo kalvos tiesiai į jūrą. Važiuoti teko ir pro kelis kaimelius, išsidėsčiusius aukštai kalnuose. Mūsų greitis svyravo nuo 10 iki 20 km/val, tačiau savo tikslą pasiekėme. Pavyko užlipti ir ant pačios kalno viršūnės, kur ir yra Angelokastro pilies griuvėsiai. Su basutėmis laipioti buvo visiškai nepatogu, o prie nepatogumų prisidėjo dar ir itin stiprus vėjas, bet vaizdas, atsiveriantis nuo šio kalno, buvo 100 proc. vertas šiokių tokių nepatogumų. Naktį praleidau Simonos viešbutyje, o kitą rytą iškeliavome toliau!

nuotraukos: Canon 600d + Sigma 30mm f1.4 Art ir Simona

 

1 Comment

  1. 2017 liepos 20 / 14:22

    Oi, kokiom šiltom ir gražiom atostogom iš įrašo dvelkia 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.