APLINK KORFU SU AUTOMOBILIU: 2 DIENA

Sveiki! Pagaliau ir į Lietuvą atėjo vasara, o aš ta proga šiandien papasakosiu apie antrą dieną kelionės su automobiliu po Korfu salą (apie pirmą dieną skaitykite čia). Antrą dieną važiuodama mašinoje aš jaučiausi žymiai saugiau, kadangi per vieną dieną spėjau priprasti prie vingiuotų ir kalnuotų ir labai siaurų kelių. Rytas prasidėjo nuo atsibudimo Simonos viešbutyje, esančiame Acharavi miestelyje ir pusryčių, kuriuos nusipirkau vėlai vakare mažoje parduotuvėje. Citrininio sausainio, graikiško jogurto su medumi (labai rekomenduoju paragauti!) ir puodelio kavos, atnešto iš viešbučio valgyklos (tokia ta nelegalų dalia), man dar ir kaip užteko, kad būčiau pasiruošusi visai dienai. Iš viešbučio pajudėjome apie 10 val ryto, o toliau važiavome rytine pakrante kol nepasiekėme pirmo tikslo – Kassiopi miestelio.

PIRMAS SUSTOJIMAS – KASSIOPI MIESTELIS

Kassiopi tai nedidelis miestelis, galima net pasakyti didelis kaimelis, kurio pagrindinis vietos verslas – žvejyba, o turistai čia užsuka pavaikštinėti ramiomis vaizdingomis pakrantėmis. Mūsų sustojimas buvo trumpas, todėl aplankėme tik vieną vietą – ledainę. Kad ir kaip kažkam bebūtų keista, bet aš negalėjau praeiti pro šalį ir neužeiti į vidų. Vos du-trys staliukai, spalvotas, bet labai jaukus rožinis-žydras interjeras ir kuklus meniu. Kelių rūšių ledai, šaldytas graikiškas jogurtas ir nemažas gėrimų pasirinkimas. Aš užsisakiau šaltą frappe ir tik dar kartą įsitikinau, kad graikiška frappe man nėra skani. Ji yra gaminama iš tirpios kavos, todėl skonis gaunasi pigus ir rūgštokas. Tiesa, šioje ledainėje frappe palyginus dar buvo skani, nes kiek esu gėrus Rodo bei Korfu salose – visiškas košmaras. Toliau pravažiavome Gouvia, Dasia, Ipsos ir kitus kurortinius miestelis kol galu gale neatsiradome salos širdyje – Korfu mieste.

ANTRAS SUSTOJIMAS – SENOJI TVIRTOVĖ

Svarbu įsidėmėti, kad tiek pati sala, tiek jos sostinė turi du pavadinimus Korfu (Corfu) ir Kerkyra (Kerkira). Ir taip KErkyra, o ne KerkYra. Žodžiu, kaip pavadinsi, taip nesugadinti ir tave visi supras. Taigi, susipažinimą su sostinę pradėjome nuo  senosios tvirtovės. Ši tvirtovė iš visų pusių yra apsupta jūros, o patekti į ją galima perėjus tiltą virš kanalo, kuris atskiria tvirtovę nuo salos. Ji buvo pastatyta tam, kad padėtų apginti Korfu nuo užpuolikų. Statyba jo prasidėjo dar Bizantijos imperijos laikais, o vėliau, salą valdant venecijiečiams, tvirtovės struktūra buvo pakeista, kad sala būtų apsaugota nuo turkų puldinėjimų. Jei nemeluoju, tai įėjimas kainuoja 6 eur, tačiau aš su vis dar galiojančiu ISIC pažymėjimų į vidų patekau sumokėjus perpus mažiau. Tvirtovėje galima pamatyti senovinę karinę architektūrą, išlikusias patrankas, tunelius, senovinį kalėjimą ir karinę ligoninę, apžvalgos bokštų griuvėsius ir kitus atributus. Užlipus laipteliais į patį tvirtovės viršų, kur stovi apžvalgos bokštas, švyturys ir didžiulis metalinis kryžius, galima pamatyti miestą iš viršaus ir pasigrožėti žadą atimančiais vaizdais. Nors kelias tiek į kalną, tiek nuo kalno nebuvo lengvas, ypač dienos metu, kai labai intensyviai kepina saulė, bet buvo verta šiek tiek pasikankinti.

TREČIAS SUSTOJIMAS – KORFU SENAMIESTIS

Toliau pajudėjome Korfu senamiesčio link. Prieš kelionę nesidomėjau šios salos istoriją, todėl labai nustebau pamačiusi, kad Korfu miestas visiškai nėra panašus į Rodą. Čia vyrauja Italijos miestelių senamiesčių atmosfera ir architektūros fragmentai. Vėliau sužinojau, kad buvau teisi, nes daugiau nei 400 metų, t.y. iki 1797 m., sala priklausė Venecijai. Būtent dėl šios priežasties šis miestas niekuo neprimena Rodo, kuriame nė su žiburiu nerasi tokių pastatų. Pasivaikščiojome jaukiomis senamiesčio gatvelėmis, pabėgome nuo čigonės, apžiūrėjome suvenyrus bei užsukome pavalgyti į nedidelį restoranėlį. Kaip ir priklauso, užsisakiau graikiškas salotas… ir alaus. Vėliau tęsėme pasivaikščiojimą, nuėjome iki paplūdimio, nusipirkome magnetukų ir jau pajudėjome mano viešbučio link.

nuotraukos: Canon 600d + Sigma 30mm f1.4 Art

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.