AROUND RHODES | RODO SALA

 Labas vakaras! Šiandien pagaliau prisiruošiau papasakoti jums šiek tiek daugiau apie savo atostogas Graikijoje, Rodo saloje. Tiksliau ne apie visas atostogas, o labiau apie vieną iš septynių dienų. Apie dieną, kurią skyrėme ekskursijai po Rodo salą ir gražiausias jos vietas.

Apie atostogas po palme svajojau labai daug ir labai intensyviai. Žinojau, kad bet kokiu atveju šią vasarą leisiu savo sielai pailsėti nuo šurmulio ir praleisiu bent savaitę prie jūros, aišku, ne Baltijos. Drąsiai keliaučiau viena, tačiau man pasisekė ir keliauti vienai neteko, nes prie manęs prisijungė mano draugė, kurią jūs turėtumėte žinoti, bet nežinote, nes ji yra viena iš mano blogo „fotografų“. Kodėl Graikija? Todėl kad radome gerą pasiūlymą būtent į šią šalį, tačiau visiškai nesigailėjau priimtu sprendimu, nes atostogos buvo nuostabios visomis prasmėmis.

around rhodes_3around rhodes_2around rhodes_17around rhodes_4around rhodes_1

 Apžvalginę ekskursiją po salą nusipirkome iš kelionės organizatoriaus. Kaina tikrai nėra maža, nes už kelionę autobusu ir gido paslaugas sumokėjome po 48 eurus. Prie šios kainos dar reikia pridėti įėjimą į akropolį (12 eurų), pietus (13 eurų), drugelių slėnį (5 eurai) ir, aišku, suvenyrus ir vandenį (nuo 10 eurų). Na malonumas ne iš pigiausių, bet kito pasirinkimo neturėjome, o pamatyti salą tikrai norėjome, nes vis dėlto ne prie baseino gulėti čia atskridome.

Kelionė prasidėjo nuo 15 minučių sustojimo prie keramikos dirbtuvės. Išskirtiniai rankų darbo dirbiniai… už išskirtines kainas! Tik 30 eurų už žvakidę, tačiau pirkti čia aš vis tiek nieko nesiruošiau. Tiesiog nemėgstu, kai namai apsikrauna nereikalingais daiktais, kurie nedera nei vienas prie kito, nei apskritai prie interjero.

around rhodes_5around rhodes_11around rhodes_6around rhodes_13around rhodes_8around rhodes_7around rhodes_12around rhodes_15

 Sekantis sustojimas – Lindas miestelis. Apie 50 km į pietryčius nuo Rodo miesto esantis vaizdingas senovinis miestelis sužavėjo mus baltais namukais, siauromis ir jaukiomis gatvelėmis bei didingu ant kalvos esančiu akropoliu. Kaip jau minėjau, už įėjimą į akropolį reikia mokėti 12 eurų. Kol aš stovėjau eilėje (nes kortele buvo galima atsiskaityti tik vienoje iš dviejų kasų) aš sumąsčiau paklausti dėl nuolaidų studentams. Atsakymas į mano klausimą buvo teigiamas, parodžiau ISIC pažymėjimą, o mintyse jau buvau laiminga, kad teks sumokėti tik 6 eurus, o ne 12. Laikau rankose savo banko kortelę ir tik išgirstu frazę: no, it‘s free for you! Na mano diena, ką čia dar bepridurti.

Pats akropolis, tiksliau gal akropolio griuvėsiai, atrodo tikrai įspūdingai, nors vaizdas, kuris atsiveria nuo pačios aukščiausios jos vietos, yra dar labiau įspūdingesnis. Ant tiek įspūdingas, kad sumokėčiau tuos 12 eurų vien už jį. Mažytė širdelės formos įlanka ir mifas, kuris slypi po jos atsiradymu, verti nuodemės. Aišku, šiai vietai skyrėme net visą mini fotosesiją, kurią galite apžiūrėti čia. Nors buvo šiek tiek baisu stovėti ant krašto, kai tik vienas žingsnis skiria tave nuo kritimo žemyn, bet baimė buvo nugalėta.

Apžiūrėjome ir apėjome visą akropolį, o tada nusileidome į patį miestelį. Lindas yra pats seniausias Rodo miestas, tačiau tikrai ne pats didžiausias. Jame gyvena vos 1000 žmonių, tačiau turistų čia bent 50 kartų daugiau. Siaurų gatvelių dėka iš pirmo karto norimoje vietoje magiškai atsidurti mums, aišku, nepavyko. Pavyko tik iš antro, bet dėl to nespėjau nusipirkti šviežiai spaustų apelsinų sulčių, dėl kurių garsėja ši salos dalis…

around rhodes_16around rhodes_10around rhodes_9

 Kitas sustojimas buvo tiesiog prie kelio, nuo kurio matosi dar viena Dodekaneso salyno sala – Chalki. Jei yra noro, tai į ją galima nuvykti nusipirkus bilietus prie pagrindinio Rodo miesto uosto. Būtent ten po dviejų dienų mes sėkmingai įsigijome bilietus. Bet ne į Chalki, o į Simi salą, tačiau apie tai kitame įraše.

Vėliau mūsų laukė skanūs pietūs jaukioje tavernoje. Pietūs kainuoja 13 eurų, tačiau nei aš, nei mano draugė valgyti per daug nenorėjome, todėl nusprendėme, kad pasidalinsime ir užsisakėme tik vieną porciją. Neįsivaizduoju, kaip mes suvalgytume dvi porcijas. Tai neįmanoma! Salotos, užkandžiai, pagrindinis patiekalas (užsisakėme musaką) ir vaisiai. Ir dar ant stalo buvo du ąsočiai vyno, t.y. keturiems žmonėms. Kaip įveikti pusę asočio naminio vyno per pietūs? Geriau neklauskite kaip, bet mes įveikėme. Toliau mūsų laukė vyno degustacija, kurios metu aš jau sėdėjau ant suoliuko… Vynas buvo labai skanus, tačiau niekas mano šeimoje nemėgsta per daug vyno, tad vietoje butelio ar kelių vyno aš lauktuvių nupirkau vietinio alyvuogių aliejaus.

Paskutinis taškas – drugelių slėnis. Ar eičiau ten dar kartą? Emmm, ne… Iš pradžių drugelių net nematėme, nes jie labai maži ir pilki, tad susilieja su juos supančiu gamtos fonu. Raudona spalva ant jų sparnelių išryškėja tik tuomet, kai jie skraido. Po susipažinimo su drugeliais susėdome į autobusą ir net valandą ilsėjomės nuo ilgos, varginančios, tačiau nepakartojamos ir pilnos įspūdžių dienos. Ar rekomenduoju važiuoti į tokio tipo ekskursiją? Taip!

photos: me

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.