ATOSTOGŲ PASIAUKOJIMAI – VISKAS DĖL NUOTRAUKŲ

palaidinė Lindex/ šortai Stradivarius/ rankinė Mango/ batai 5th Avenue iš Deichmann/ akiniai H&M/ laikrodis Daniel Wellington


Sveiki! Ar esate pasiruošę kibti į naujos savaitės darbus? Aš tikrai taip, kadangi darbų labai daug, o darbo dienų liko tik dvi – trečiadienį būsiu jau saulėtoje Kretoje. Jau visai į pabaigą eina mano ispaniški įrašai, kad iš tikrųjų yra puiku, nes tuoj pat grįšiu su įspūdžiais ir paskojimais iš karščiausios Graikijos salos. Šį kartą atostogauti vyskiu su drauge, todėl patirti savęs fotografavimo sunkumo neteks, tad apie šią įdomią rutiną papasakosiu šiame trumpame straipsnyje.

Taigi, jau kelis kartus minėjau, kad Ispanijoje atostogavau visiškai viena. Bet grįžti iš šalies, kurią visada norėjau aplankyti, be nuotraukų man būtų didžiausia nuodėmė. Būtent todėl prieš kelionę viskuo pasirūpinau: pagaliau prisiverčiau parsisiųsti mobiliąją programėlę Canon Camera Connect, nusipirkau nedidelį ir itin kompaktišką stovą fotoaparatui ir įsimečiau nuotolinio valdymo pultelį. Ir visur, kur norėjau nuotraukų, taip ir keliavau, su visa šia įranga, sveriančia apie 4 kg. Tai buvo tikras pragaras. Dienų buvo daug, bandymų nusifotografuoti irgi, todėl papasakosiu plačiau apie vieną iš dienų. Dieną prieš tai buvau pasiėmusi dviratį. Pirmą kartą nuvažiavusi su dviračiu į Salou, radau labai mielą vietą su nuostabiu vaizdu, kuri tobulai tiktų mini fotosesijai. Aišku, tuo metu aplinkui buvo labai daug žmonių ir idėjos fotografuotis čia ir dabar net nesvarsčiau. Nusprendžiau, kad nuvažiuosiu čia iš pat ryto, kai nebus žmonių. Iš ryto anksti atsikelti man nepavyko… Iš lovos išlipau apie 8, kol pasidažiau, kol susiruošiau, kol pavalgiau., Žiūriu, kad jau netoli 10. Gerai, pasiimu dviratį ir važiuoju. Iki tos vietos kelio yra tik 15-20 minučių, bet tai jau ne ankstyvas rytas ir saulė jau kepina. Visą kelią mindama dviratį jaučiau, kaip smagiai kepinasi mano rankos. Norimą vietą pasiekiau gana greitai, bet vėl nesėkmė – aplinkui jau vaikšto nemažai žmonių. Ne, tikrai nepasiduosiu ir nevažiuosiu atgal. Išsiėmiau fotoaparatą, pritvirtinau prie stovo, pajungiau programėlę, pastačiau fotoaparatą praktiškai ant skardžio ir geras 30 minučių bandžiau išgauti padorų kadrą. Kokius 10 kartų keičiau fotoaparato lokaciją, kokius 15 keičiau savęs lokaciją: sėdint, tupint, stovint, stovint arčiau, stovint toliau, rankinė, batai, iš arčiau, iš toliau. Dar visą laiką galvoji, kad tik niekas sėkmingai nenuneštų mano Canon 6d, nes atstumas tarp mūsų buvo nemažas, +- 3 metrai. Jau artėja 12 valandą, o aš vis dar gaudau tiesioginius saulės spindulius. Aplinkui žmonių dar padaugėjo ir padaugėjo tų, kurie irgi nusprendė nusifotografuoti kur ir aš. Praėjus 45 min. supratau, kad užtenka. Susidėjau visus daiktus į dviračio krepšelį ir užlipau ant dviračio. Grįžau po 12 val., iškart atsiguliau prie baseino, nes pavargau lyg būčiau dirbus 8 valandas be pertraukos. Kas be ko, vakare supratau, kad spėjau pagauti statybininko įdegį ties marškinėlių rankovėmis. Ir visa tai tik dėl kelių nuotraukų! Skamba tikriausiai labai durnai ir juokingai, bet taip ir jaučiausi: durnai ir juokingai. O ar jums kada nors teko kažką panašaus patirti?

nuotraukos: Canon 6d + Canon EF 35 mm f/1.4L US

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.