DIENA SU MANIMI: DETOKSAS PRIE JŪROS

Kažkaip senokai nebuvo tokio formato įrašo, tiesa? Tokie įrašai ne tik be galo patinka man, bet ir jums, todėl nekantrauju pasidalinti nauju. Kaip jau daugelis iš jūsų tikriausiai žino, jau virš trijų mėnesių gyvenu Rygoje. Net sunku patikėti, kad praėjo jau tiek laiko, nors atrodo, kad atsikrausčiau čia visai neseniai! Tikriausiai patyriau pačią nemaloniausią Rygą, nes atvykau čia sausį ir teko patirti tiek sniegą, tiek šaltį, tiek lietų, tiek dar kartą šaltį. Tik prieš kelias savaites Ryga pagaliau atsibudo, todėl aš su nekantrumu pradėjau iš naujo su ja pažindintis. Kodėl su nekantrumu? Nes po kelių dienų aš ir vėl kraustausi atgal į Vilnių, o pamatyti gražią, šiltą, jaukią ir mielą Rygą spėti irgi norisi. Tą progą nusprendžiau vieną savaitgalį pasilikti viena Rygoje ir pažiūrėti į šį miestą kitu kampu. Visą šeštadienį praleidau kartu su viena gera pažįstama, kuri, beje, anksčiau buvo mano regioninė vadovė. Ryga yra jos gimtasis miestas, todėl ji man aprodė geriausias Rygos vietas, kartu apėjome pusę Rygos, aplankėme labai daug įdomių vietų, parduotuvių, kavinių, restoranų, barų. Laiko įamžinti šio žygio nebuvo arba buvo, bet tuo metu apie tai visiškai negalvojau. Sekmadienį nusprendžiau skirti tik sau ir pagaliau nukeliauti iki jūros. Taigi, kaip atrodė mano kelionė į Jūrmalą? Skaitykite toliau!

Detoksas prie jūros prasidėjo beveik sklandžiai. Kiek teko girdėti, tai supratau, kad geriausias būdas pasiekti Jūrmalą yra traukinys. Kadangi gyvenu miesto centre, tai iki traukinių stoties man eiti ne daugiau 15 minučių. Gražus saulėtas rytas, o aš keliauju link traukinių stoties. Prieš išeidama iš namų spėjau tik greit paskaityti apie traukinio sustojimus, kad tikrai nuvažiuočiau ten, kur reikia. Bilietą pirkau stotyje ir už jį sumokėjau 1,40 eur, kas yra labai nedaug. Ačiū Dievui, kad mano rusų kalbos žinios yra puikios ir susikalbėti su bet kuo Rygoje man nesukelia jokių priemonių. Jei rusų nemokėčiau, tai tektų sunerimauti, kai nežinai, nei kur tiksliai eiti, nei į kurią pusę važiuoti. Tiesa, ant bilieto visa informacija tik latvių kalba, todėl sunerimauti šiek tiek vis dėlto teko. Kelią radau, peroną radau, traukinį radau. Success! Traukinys ne pirmo šviežumo, bet “suėjo”. Kelionė truko apie 25 min.

Išlipau Majori sustojime, kas ir yra pačios Jūrmalos centras. Kur toliau eiti? Jau minėjau, kad nebuvau pasiruošusi šiai išvykai. Ką daryti tokiu atveju? Go with the flow! Ėjau ten, kur ėjo visi žmonės, ir žinote ką? Atsidūriau pagrindinėje Jūrmalos gatvėje! Kaip surasti jūrą? Vadovautis jau anksčiau minėta taisykle ir eiti ten, kur eina visi. Eidama pagrindine gatve užėjau nusipirkti pusryčių ir jau ramia galva su kavos puodeliu rankoje tęsiau savo žygį jūros link.

Jūros ilgai ieškoti neteko. Kaip buvo gera pagaliau pamatyti Baltijos jūrą po kelerių metų nesimatymo. Nors degintis man žymiai labiau patinka prie kitų jūrų, tačiau detoksui ir ramiam pasivaikščiojimui nieko geresnio nei mūsų jūra nėra. Labai gera yra pasivaikščioti palei krantą. Tiesiog eiti, apie nieką negalvoti ir grožėtis gamta. Žmonių buvo labai nedaug, kadangi buvo gana stiprus vėjas. Jūroje maudėsi tik kelios gulbės ir pora žuvėdrų. Nenuostabu, nes vanduo šaltas kaip niekad.

Pajaučiau, kad vėjas jau gerokai man prapūtė smegenis, todėl nusprendžiau nueiti pasivaikščioti šiek tiek toliau. Tam pasirinkau Jūras gatvę, kuri yra lygiagreti jūros krantui. Jūrmaloje yra labai daug įdomaus stiliaus medinių pastatų, kurių niekur kitur nesu mačiusi. Po pusvalandžio supratau, kad laikas užkąsti.

Nuėjau į Street Burgers kavinę/restoraną. Tai yra restoranų tinklas, kadangi teko Rygoje matyti ne vieną, bet vis nesigaudavo užeiti į vidų. Šią situaciją nusprendžiau ištaisyti būtent Jūrmaloje. Meniu praktiškai tik burgeriai (o ko norėti, kai pats pavadinimas sako tą patį). Išsirinkau paprastą su vištieną ir jis manęs nei kiek nesužavėjo. Ir išvis pastebėjau, kad Rygoje burgeriai nekokie, na, išskyrus vieną skanų, kuris kainavo 16 eur, o visi kiti, kuriuos teko ragauti, švelniai tariant – meh. Šis buvo nei šis nei tas, bet valgomas. Ir, beje, ar aš tikrųjų atrodau tokia jauna? Kodėl manęs visur prašo dokumento? Net jei ir perku energetinį gėrimą… Grįžtame prie maisto. Maistas nesužavėjo, bet aplinka ir aptarnavimas patiko. Manau, kad suteiksiu šiai vietai antrą šansą.

Vėliau pratęsiau savo pasivaikščiojimą palei jūros krantą. Tiesa, planavau išsinuomoti dviratį, bet vietą, kur tai galima padaryti, radau tik tada, kai jau ėjau link stoties… Šiek tiek gaila, kad nepavyko pasivažinėti su dviračiu, ką ir taip retai darau. O gal tai tik progą dar kartą aplankyti Jūrmalą? Pavyzdžiui, vasaros metu?

nuotraukos: Canon 6d + Canon 50 mm f1.8

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.