KAI REALYBĖ PRANOKSTA LŪKESČIUS ARBA DU VAKARAI SIDĖS MIESTELYJE

O ką jūs manote apie stereotipus? Aš asmeniškai tikrai jaučiu jų įtaką sau, bet tikrai stengiuosi kovoti su iš anksčiau pasąmonėje susiformavusia nuomone apie vieną ar kitą dalyką. Ir vienas iš stereotipų, susijusių su vasaros atostogomis, yra tas, kad į Turkijoje nėra ką pamatyti ir visi ten važiuoja tik pagulėti prie baseino, per daug nepaliekant prabangaus (o “prabanga” Turkijoje išties žymiai prieinamesnė negu kokioje Ispanijoje) viešbučio teritorijos. Iš vienos pusės aš sutinku, kad dauguma keliauja į Turkiją tikrai nekeliauti, o pasyviai pailsėti. Tą patį padariau ir aš, kuomet norėjau tiesiog atsiriboti nuo viso pasaulio ir iš širdies pasideginti ir išsimaudyti. Šiam tikslui pasirinkome idealų Side Royal Luxury Hotel & Spa viešbutį, apie kurį viską jau spėjau papasakoti čia. Viešbutis yra Evrenseki gyvenvietėje, kuri yra 7km nutolusi nuo Sidės miestelio. Šiek tiek gėda prisipažinti, bet prieš keliaudama visiškai nepasidomėjau kas tai per miestelis ir ką ten galima gero pamatyti… Ir tikriausiai dėl to aš likau jo absoliučiai sužavėta! Taigi, šiandien dalinuosi savo patirtimi, t.y. pasakojimu bei nuotraukų “galerija” aplankant Sidę – miestelį, kuris pranoko visus mano lūkesčius!

Kadangi paskutinį kartą Turkijoje aš buvau prieš 9 metus, o visą tą laiką atostogoms rinkdavausi Graikiją ir Ispaniją, skrisdama į Antalijos regioną neturėjau didelių vilčių. Ir pirmas įspūdis tikrai nebuvo wow… Kelionė nuo oro uosto atrodė taip pat, kaip ir prieš 9 metus: visur gana netvarkinga, daug šiukšlių, o eismas tragiškas, nes visi važiuoja kaip nori ir kada nori. Vėliau prasidėjo viešbučiai. Ir viešbučių čia buvo šimtai. O daugiau kaip ir nieko aplinkui nėra. Tuščia, prabangus viešbutis, panašus į didžiulius rūmus, tuščia, dar 5 viešbučiai. Na, dar visokios krautuvėlės ir parduotuvėlės, pilnos visokio niekam nereikalingo šlamšto iš Kinijos. Evrenseki gyvenvietę galiu apibūdinti labai panašiai: viešbučiai, viešbučiai, turistai, turistai ir visos alejos anksčiau minėtų parduotuvėlių, kurių aš nuoširdžiai negaliu pakęsti todėl, kad ten tikrai nebuvo nieko verto dėmesio, kainos niekur nenurodytos (nesgi reikia derėtis!) ir ramiai praeiti neįmanoma, nes visi tave bando kalbinti… Apie tai, kad keliausime į Sidę, kalbos net nebuvo – tai buvo akivaizdu, kadangi tai vienas didžiausių ir daugiausia turistų pritraukiančių miestelių regione, kuriame buvo mūsų viešbutis. Kaip žinia, nei Uber, nei Bolt (akivaizdu) Turkijoje neegzistuoja, o su kitais potencialiais pavėžėjimo paslaugas teikiančiais apps’ais nebuvome pažįstamos, pasirinkimas, kaip nukeliauti iki Sidės buvo labai nedidelis: arba taksi, arba viešasis transportas. Kadangi su taksi Turkijoje (bent jau šiame regione) keliauti yra labai brangu, nusprendėme rinktis antrą variantą – viešąjį transportą. Aišku, iš pradžių mintis pasinaudoti viešuoju transportu Turkijoje nepasirodė itin gera. Kodėl? Nes turkiškai nešnekame mes, o vietiniai nešneka jokia kita kalba… Taip, priešingai nei kokiame Kemere, Sidės regione rusiškai susišnekėti nepavyks. Žodžiu, po pusės dienos, praleistos paplūdimyje, mes susiruošėme ir nuėjome iki netoli viešbučio esančios stotelės laukti mini autobuso (arba maršrutinio taksi, kaip pavadinsi, taip ir bus gerai), nes čia ir yra vienintelis viešasis transportas, kuriuo važinėja tiek vietiniai, tiek turistai. Į kurį liptį? Į tą, ant kurio parašyta Side. Taip ir padarėme. Sumokėti reikia įlipus ir kelionė į vieną pusę kainuoja 1,5 eur.

Taigi, išlipome numatytame sustojime ir pasirodo, kad atvažiavome prie pat antikinio Sidė miestelio dalies. Jeigu trumpai apie Sidę, tai tai yra itin gyvybingas ir nuostabus miestelis, įsikūręs netoli vienos seniausių Turkijos gyvenviečių Sidos ir 75 km atstumu nutolęs nuo Antalijos. Ir taip, pagrindinės šio nedidelio miesto išskirtinumas – antikinės Romos palikimas. Miestelis yra labai nedidelis, tačiau man asmeniškai visai ne turkiškas. Taip pat noriu paminėti, kad Sidės centre viešbučių nėra, jie išsidėstę priemiesčiuose. Ką vertą čia nuveikti ir ką pamatyti? Einant nuo minėtos stotelės iki miestelio centro neįmanoma ne pamatyti didžiulius Sidės teatro likučius. Sidės teatras buvo didžiausias senovės Pamfilijoje ir savo 49 eilėse vietų galėjo sutalpinti 15 000 žmonių. Nors kelios atraminės arkos sugriuvo taip nugriaudamos ir dalį pastato, tai vis dar ryškus išlikusios romėnų architektūros meistrystės pavyzdys. Pažvelgus į scenos sienas galima pamatyti vis dar nepaliestus reljefus, vaizduojančius veidus ir figūras. Vos už teatro yra Agora, kuri savo laikais būtų apsupta kolonadų su parduotuvėmis. Šalia Agoros – Tichės (laimės deivės) šventyklos griuvėsiai. Būtent dėl to mane ir sužavėjo Sidė! Vaikščiodama jaučiausi lyg skaitydama istorijos knygą, o ir žmonių buvo visai nedaug, tad pavyko ramiai niekur neskubant viską apžiūrėti. Čia pat pamatysite ir Apolono ir Atėnės šventyklas, kurie ypatingai gražiai atrodo sutemus, kai įjungtas apšvietimas. Mėgstantiems labiau pasikultūrinti čia yra ir Sidės muziejus, kuris naudojasi senosios romėnų pirties patalpomis. Ir vakare čia vyrauja išties ypatinga atmosfera!

Taip pat pasivaikščiokite senamiesčio gatvelėmis ir kur nors pasiklyskite. Nusipirkite ledų arba šviežiai spaustų apelsinų sulčių ir pasivaikščioti pakrante. Suvenyrų pasirinkimas čia žymiai autentiškesnis negu, pavyzdžiui, Evrenseki gyvenvietėje. O vakarą galima užbaigti kokiame nors jaukiame restoranėlyje prie pat jūros arba šiek tiek giliau miestelyje su taure skanaus vyno. Mums čia taip patiko, kad praleidome Sidė miestelyje net du vakarus!

nuotraukos: Canon 6d + Canon EF 35 mm f/1.4L USM

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.