PIRMAS PASIMATYMAS SU KORFU

Sveiki! Pats laikas pradėti pasakoti apie atostogų savaitę Graikijoje, Kofu saloje, ir šios kelionės prieš-istoriją. Šių savo dviejų savaičių atostogų labai laukiau, kadangi tikrai žinojau, kad būtinai keliausiu ten, kur šilta. Viena ar ne viena, bet tikrai keliausiu. Vėliau nusprendžiau, kad prisijungsiu prie Simonos ir keliausime trise. Ties atostogų kryptimi sukti galvos neteko, nes norimą dieną iškeliauti galima buvo tik į Korfu salą arba Bulgariją. Bulgarija viliojo šiek tiek mažiau, todėl buvo nuspręsta važiuoti į Korfu. Kadangi laiko iki kelionės pradžios buvo likę šiek tiek daugiau nei dvi savaitės, laisvų vietų viešbučiuose liko vienetai. Geriausias variantas iš galimų buvo Palekastritsos miestelyje esantys viešbutis, nuo kuriuo atsiveria puikūs vaizdai į jūrą bei patį miestą. Tiesa, kaina buvo palyginus didelė, kadangi pats sezono įkarštis, o man reikėjo dar ir atskiro kambario, kas tik padidina kainą. Pagalvojau, kad tiek to ir sumokėti daugiau už tokį gražų viešbutį ir vaizdus verta. Toliau viskas klostėsi ne taip jau ir sklandžiai…

Po kelių dienų Simona su draugu ramiai užsakė viešbutį, apmokėjo, gavo tai patvirtinančius dokumentus ir jau pradėjo galvoti, ką dėti į lagaminus. Aš viešbutį užsisakiau tik kitą dieną, kadangi dieną prieš neturėjau prieigos prie kompiuterio. Visas smagumas prasidėjo nuo to, kad sumokėjus, negavau į el. paštą jokio patvirtinimo, nors buvo parašyta, kad patvirtinimas buvo išsiųstas el. paštu. Laukiu 5 minutes, laukiu 10 ir 15. Situacija nesikeičia. Pinigai nuo sąskaitos nuskaičiuoti, o jokių žinių nėra. Kitą dieną jau skambinu į priskirtą kelionių agentūrą ir klausiu, kas čia per nesąmonė. Gaunu atsakymą, kad patvirtinimas ateina per 2 darbo dienas. Laukiu 2 darbo dienas, laukiu 3 ir 4. Rašau laiškus į agentūrą, bet jie nieko negali padaryti, nes nėra atsakymo iš viešbučio. Praėjo savaitė, o nei pinigų, nei kelionės kaip nebuvo, taip ir nėra. Iki atostogų liko 5 dienos. Smagiausias faktas, kad rašyti ir domėtis, kas vyksta, turėjau aš pati, kadangi niekam niekas nerūpėjo. Savo rezervacijos numerį žinojau mintinai, nes tikrinau mažiausiai 5 kartus per dieną. Ir taip visą savaitę. Atsakymą, kad viešbutis nepatvirtino rezervacijos gavau tik po 9 dienų. Toks atsakymas manęs tikrai nenustebino, nes žinojau, kad taip ir bus. Vietoje to, man pasiūlė kitą viešbutį. Visai kitokio tipo, visai kitokio lygio, visai kitoje salos vietoje ir toli nuo kokio nors didesnio miesto. Nuostabu! Aišku, tas pasiūlytas viešbutis pagal kelionių organizatoriaus kainas buvo šiek tiek brangesnis, bet net pagal nuotraukas ir atsiliepimus kur kas prastesnis. Vienas pliusas, kad atstumas tarp šito ir to, kur turėjo gyventi Simona su draugu, buvo apie 25-30 km, kas išsinuomojus mašiną, nėra daug. Sutikau, kadangi kito varianto vis tiek nebuvo, o skristi vienai į kokią Turkiją nesinorėjo. Pranešiau agentūrai, kad sutinku su šiuo pasiūlymu ir po 5 minučių gaunu iš Simonos žinutę, kad jiems pakeitė jau patvirtintą viešbutį! Dabar mus skiria jau nebe 30 km, o visi 50! Tiesiog puiku! Ir visa tai vyksta iki kelionės likus 1 pilnai darbo dienai, t.y. viešbučius kaitalioja penktadienį, o skrydis yra antradienį. Ačiū, Novaturui. Puikiai padirbėta. Šaunuoliai! Nuo šiol visais įmanomais būdais vengsiu jų siūlomų paslaugų. Ačiū, daugiau nereikia.

Trise atskridome į nuostabią Korfu salą, įsėdome, aišku, į skirtingus autobusus (o kaipgi kitaip, jei gyventi turėjome priešingose salos dalyse?). Kelionė iki viešbučio truko tik apie 30 min, todėl daug laiko tam nebuvo sugaišta ir, pasidėjusi daiktus viešnučio kambaryje ir užsidėjusi maudymosi kostiumėlį, greitai nubėgau mėgautis saulės voniomis. Pora žodžių apie viešbutį. Kaip ir minėjau anksčiau, net iš nuotraukų jis atrodė kur kas prasčiau nei mūsų pasirinktas. Taip ir buvo, nuotraukos nemelavo. Labiausiai, aišku, man patiko mano kambarys, kurį pavadinau „sovietmečio džiaugsmu“. Iš tikrųjų gal ir ne sovietmečio, bet kad 2000-tųjų pradžios tai tikrai. Nors man visiškai nerūpi tokie dalykai, bet miegoti lyg ant medinio čiužinio paprasčiausiai skauda visą kūną. Interjeras atitinkamas. Nesu aš išranki viešbučiams ir tikrai mano gyvenimo siekiamybė nėra 7 dienas praleisti užsidarius geriausiame salos viešbutyje, bet kai sumoki daugiau nei planavai, nes tikiesi komforto ir gražių vaizdų pro langą, o atsiduri ten, kur atsidūriau aš, iš džiaugsmo tikrai nešokinėsi. Viskas tikrai nebuvo taip blogai. Nors kambarys buvo tragedija, tačiau viešbučio aplinka labai graži, visur žalia, viskas žydi. Puikus baseinas, o nuo jo iki jūros ne daugiau nei 15 metrų, o atstumą nuo baseino iki jūros kranto puošia įvairių rūšių palmės. Gali sau degintis kur tik nori, o išsimaudyti nueiti vieną kartą į jūrą, o kitą – į baseiną. Guli sau prie baseino ir matai ne tik baseiną, bet ir jūrą. Maistas labai skanus. Viešbučio teritorijoje auga ir citrinos, ir vynuogės, ir alyvuogės. Iki miestelio Agios Joanis, kurio miesteliu pavadinti nedrįsčiau, yra 150 metrų, bet jame vos dvi parduotuvėlės, kelios tavernos ir vienas prabangiausių Korfu viešbučių Marbella Corfu. Pirmą pilną dieną praleidau besidegindama ir besimaudydama, o antrą dieną jau prasidėjo mūsų klajonės po salą su automobiliu. Apie tai, kaip mums sekėsi tyrinėti salą patiems, taip pat papasakosiu, bet jau kitame įraše.

P.S. jei kam įdomu, tai gyvenau Corfu Senses, kelionę pirkau iš Novaturas.

nuotraukos: Canon 600d + Sigma 30mm f1.4 Art

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.