PLAUKIAM Į ANTIPAXOS IR PAXOS!

Sveiki! Šiandien ir vėl, bet jau paskutinį kartą pasakoju apie vieną dieną iš kelionės į Korfu. Kaip matote, medžiagos atsivežiau tikrai pakankamai, bet kitaip ir būti negali, kai visą savaitę tave supa tokie vaizdai! Jei dar neskaitėte kitų įrašų apie nuotykius Korfu, tai kviečiu juos perskaityti čia, čia ir čia, o šiandien dalinuosi įspūdžiais ir keliais patarimais plaukiant į netoli Korfu esančias Paxos ir Antipaxos salas. Kodėl nusprendžiau pasirinkti tokio tipo ekskursiją? Visų pirma, man labai patinka tokio tipo vienos dienos išvykos į kitas salas ir būtinai keliaudama kur nors atostogauti vieną dieną paskiriu tokiai pramogai. Antra, Simona su jos vaikinu gavo šią ekskursiją iš kelionės organizatoriaus dovanų dėl viešbučio keitimo po rezervacijos patvirtinimo, o aš tikrai nenorėčiau plaukti į tas salas viena. Priešingu atveju, aišku, niekada nepirkčiau ekskursijos iš kelionės organizatoriaus ir jums to daryti tikrai nerekomenduoju. Kainos yra labai užkeltos, pavyzdžiui, aš sumokėjau 42 eur, o netoli mano viešbučio tokią pat ekskursiją galima buvo įsigyti už 30 eur. Teko permokėti dėl to, kad norėjau, kad plauktume visi kartu. Ta permoka tikrai buvo šuniui ant uodegos, kadangi ekskursijos pabaigoje įvyko tai, apie ką pasakoju įrašo gale…

Visos šios pramogos esmė yra kelionė laivu į Antipaxos ir Paxos salas, aplankant mėlynuosius urvus. Kelionė iki Antipaxos salos truko apie 2,5 val. Plaukėme pakankamai dideliu laivu, tad buvo galima pasirinkti kokią tik nori vietą: viduj pirmame aukšte, viduj antrame aukšte, lauke pirmame ar lauke antrame aukšte. Radus tinkamą vietą lauke, buvo galima kelionės metu degintis. Yra vienas „bet“, kadangi žmonių buvo labai daug – norimų vietų gauti nelabai pavyko. Iš pradžių sėdėjome viduje, kartais išeidami pasigrožėti jūros vaizdais. Pirmas sustojimas – negyvenama Antipaxos sala. Jei tai galima taip pavadinti. Laivas sustojo netoli kranto, o visi norintys galėjo šokti iš laivo, plaukioti ir nardyti žydrame ir be galo švariame vandenyje bei nuplaukti iki kranto. Tie, kas plaukti nemokėjo arba nenorėjo, visą valandą praleido laive. Aš plaukti tikrai moku pakankamai gerai, tad be jokių abejonių greitai šokau į vandenį.

Po šiek tiek daugiau nei 1 val laivas pajudėjo link Paxos salos. Sustojome Paxos salos uoste – nedidelėje įlankoje, kur daug gražių baltų nedidelių jachtų, plūduriuojančių skaidriame vandenyje. Buvo galimybė sumokėti papildomai 10 eur ir per valandą apvažinėti salą su ekskursiją, bet nusprendėme, kad tikrai nieko papildomai nemokėsime ir geriau nueisime pasivaikščioti po miestelį ir užeisime kur nors pavalgyti. Ar man patiko Paxos sostinė? Patiko, bet tikrai nesužavėjo arba tiesiog pritrūko laiko (kuris labai greitai praėjo), kad pažinčiau salą geriau. Atsimenu, kad praeitais metais tokiu pat principu iš Rodo salos aplankėme mažytę, bet nerealaus grožio Symi salą, todėl lyginant Symi su Paxos, Paxos nesukėlė jokių emocijų. Šiek tiek pasivaikščiojome pakrante ir užsukome pavalgyti į nedidelį restoranėlį. Nors maistas atkeliavo labai greitai, tačiau laikas labai greitai išgaravo ir pamatyti ką nors savarankiškai tiesiog nespėjome! Ar ten iš tikrųjų nebuvo į ką žiūrėti?

Grįžome atgal į laivą ir visą kelią iki uosto aš praleidau sėdėdama ant laiptų ir žiūrėdama į jūrą ir gerai matomus Graikijos bei Albanijos krantus. Atvykus į uostą, šalia jau mūsų laukė kažkur 8 autobusai, kurie turėjo visus nuvežti į viešbučius. Ant kiekvieno iš autobusų buvo sąrašas viešbučių, kur tam tikras autobusas stos. Atspėkite, ar aš radau savo autobusą? Ne, bet ne todėl, kad aš esu visiškai nevykėlė, o todėl, kad mano autobuso ten tiesiog nebuvo! Apėjau visus po 2 kartus, tačiau nei ant vieno iš jų nebuvo mano viešbučio pavadinimo. Ok. Suradau gidę, su kurią dar kartą apėjome visus autobusus, tačiau ir vėl reikalingas autobusas neatsirado. Tada autobuso jau ieškojome kartu su kitais kelionių organizatorių gidėmis, bet ir vėl nesėkmė. Beje, ne aš vienintelė likau be autobuso, kadangi buvo dar du žmonės, kurie į priekį važiavo su manimi. Autobusas, kuris turėjo važiuoti man reikalinga kryptimi, buvo vienas ir ten jau sėdėjo visi žmonės, važiavę su manimi į priekį, tačiau nei mano viešbutis, nei kitų dviejų žmonių nebuvo įtraukti į sąrašą. Įlipau į autobusą, pasakė, kad viskas gerai ir vairuotojas sustos ten, kur man reikia. O dabar atspėkite, ar sustojo! Sustojo visai ne ten kur reikėjo ir sako mano viešbučio pavadinimą. Galvoju, kad pasigirdo. Dar kartą pakartojo. Nu galvoju gerai, išlipsiu, nes čia tikriausiai netoli reikės paeiti. Aha, tikrai! Išsodino likus daugiau nei 2 km iki viešbučio ir visa laimė tame, kad žinojau, kur man eit ir kur maždaug esu. Tie 2 km man tikrai nebūtų problema, jei ne tas faktas, kad sumokėjau žymiai daugiau nei būčiau sumokėjus nusipirkus ekskursiją kitur ir, kad teko eiti tuos 2 km labai pavojingu greitkeliu vienai! Labai operatyvus darbas, nuostabu! Jie busite Korfu saloje, tai jokiu būdu nepirkite ekskursijų iš „Joy Cruises“ ir Novaturo, nebent jums patinka permokėti ir karts nuo karto mėgstate pasivaikščioti siaurais ir pavojingais greitkeliais.

nuotraukos: Canon 600d + Sigma 30mm f1.4 Art

 

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.