APIE MANO ITALIŠKAS ATOSTOGAS PRIE GARDOS EŽERO

Taigi, šią vasarą spėjau ne tik savaitę paatostogauti ir patinginiauti saulėtoje Turkijoje (apie tai skaitykite čia), bet ir patyrinėti Italijos šiaurėje esantį Gardos ežerą. Iš tiesų visada norėjau aplankyti Italiją, tačiau vis nepavykdavo, nes vis rinkdavausi kitokias kryptis: tai Graikiją, tai Ispaniją, tai Rusiją. Bet pagaliau šią vasarą planai, įvykiai ir aplinkybės susiklostė taip, kad teko apturėti itin smagią kelionę į Italiją. Keliavau su penkiomis kolegėmis ir šios kelionės metu dar kartą įsitikinau, kad turiu pačias nerealiausias ir linksmiausias koleges, su kuriomis galima kalbėti absoliučiai apie viską ir jaustis lyg su geriausiais draugais. Kodėl nusprendėme keliauti prie būtent prie Gardos ežero? Pirma, ieškojome pigių ir neilgų skrydžių variantus, kadangi turėjome vos po 4 laisvas dienas. Antra, norėjome ne tik kažkur tiesiog nukeliauti, bet tuo pat metu ir pasideginti. Trečia, kolegė jau buvo prie kito garsaus Italijos ežero Como, kur jai labai patiko, tačiau antrą kartą vykti ten pat nesinorėjo. Visus šiuos kriterijus tenkinantis buvo nuostabus Gardos ežeras.

GARDOS EŽERAS: KAS TAI IR KODĖL ČIA?

Reikėtų pradėti nuo to, kad Gardos ežeras (it. Lago di Garda), esantis šiaurinėje Italijos dalyje, tarp Brešos ir Veronos miestų, yra didžiausias visoje šalyje! Jis ribojasi su trimis regionais – iš šiaurės su Trentinu, iš vakarų ir pietų su Lombardija, iš rytų ir pietų su Venetu. Beje, Gardos ežeras patenka į dešimtuką gražiausių pasaulyje esančių ežerų. Ledynmečio amžiaus pabaigoje šį Alpių regioną suformavo ledynai. Šiaurinė ežero dalis yra siauresnė, apsupta kalnų. Šios dalies ežero forma būdinga morenos slėniui, kurią suformavo ledynai Paleolito laikotarpyje. Pietinė ežero pusė visiškai nepanaši į šiaurinę – vyrauja lygumos. Ežere gausu nedidelių salelių, tarp kurių – penkios didelės salos. Didžiausia jų – Isola del Garda. Ir, kas svarbiausias, visus miestelius ir salas galima lengvai pasiekti čia nuolatos kursuojančiais laiveliais. Taip pat noriu paminėti, kad iš tiesų ežeras yra didžiulis ir jeigu norite nuplaukti, pavyzdžiui, iš Desenzano į Limone, tai jums gali prireikti visų trijų valandų kelionės nedideliu laivu.

KAIP NUVYKTI?

Nuo Milano ežeras nutolęs apie 135 km, o nuo Bergamo miesto ir oro uosto maždaug 90 km. Mes skridome į Milano Bergamo oro uostą su Ryanair oro linijomis. Atskridome vėlai vakare, todėl pirmą naktį praleidome 2,5 km nuo oro uosto nutolusiame viešbutyje. Taip pat čia noriu pridurti, kad taksi kainos čia yra nerealiai išpūstos! Už 2,5 km kelionę nuo oro uosto iki viešbučio sumokėjome 30 eurų… Ačiū, mielas uberi. Kitą dieną pėstute nuėjome iki Bergamo traukinių stoties, kur nusipirkome bilietus į Desenzano miestelį. Kelionė truko šiek tiek virš valandos, tačiau visiškai neprailgo ir net nespėjome suvokti, kad jau laikas lipti. Tiesa, toli gražu ne visi traukiniai iš Bergamo į Desenzano yra tiesioginiai, todėl patarčiau būti itin atidiems su  persėdimais ir viską tikrinti su Google Maps pagalba, nes su traukiniais Italijoje kaip ir su aptarnavimu – labai ne kažką.

KUR APSISTOTI?

Kadangi mes atskridome į Bergamo oro uostą, tad geriausias pasirinkimas apsistojimui buvo būtent Desenzano miestelis. Iki jo reikėjo trumpiausiai važiuoti ir jame buvo traukinių stotis, tad nereikėjo žaisti su persėdimais iš traukinio į autobusą ir t.t. Taip pat iš nuotraukų miestelis pasirodė labai gražus ir patrauklus: nei per mažas nei per didelis, neperpildytas žmonių (priešingai nei Sirmione), bet pasižymintis ta tikra itališka atmosfera.

Praktiškai niekada savarankiškai keliaudama nepasirenku viešbučių, o mieliau renkuosi butus per airbnb.com arba booking.com. Tiesa, pastaruoju metu pastebėjau, kad airbnb.com kažkaip suprastėjo, o kainos smarkiai išaugo, todėl šį kartą užsisakėme apartamentus per booking.com. Kadangi pirmas 2 naktis buvome šešiese, tai pasirinkome šiek tiek prabangesnį variantą su baseinu kiek toliau nuo miestelio centro, o paskutinę naktį likome trise ir apsistojome nedideliame bute pačiame Desenzano centre, prie pat pagrindinės aikštės. Pirma gyvenamoji vieta buvo tiesiog tobula ir atrodė žymiai geriau negu nuotraukose, o su antra viskas buvo priešingai – visiškai neatitiko nuotraukų, nors kainavo nemažai, apie 130 eur, nors iš tiesų vertas geriausiu atveju 50, ne daugiau. Galiu pasakyti tik vieną – skaitykite visus atsiliepimus ir būtinai patikrinkite TripAdvisor.

KĄ NUVEIKTI?

Keliaujant poilsiauti prie Gardos ežero nereikia praleisti progos pasideginti. Nors paplūdimiai čia nėra kažkuo išskirtiniai ir jų nėra daug, nes vis dėlto tai ežeras, o ne jūra, tačiau vanduo čia yra kaip iš pasakos: melsvas ir skaidrus. Netgi drįsčiau teigti, kad maudytis Gardos ežere man patiko žymiai labiau negu Viduržemio jūroje! Mes du kartus buvome išsinuomoję katamaraną, tik kiek didesnį, penkiavietį, ant kurio deginonės, o vėliau šokome tiesiai į vandenį. Taip pat nepamirškite prisivalgyti picų, pastų, lazanijų ir ledų! Jau šitie patiekalai čia tikrai yra verti nuodėmės ir tų tuščių kalorijų. Taip pat būtinai nuplaukite į kitus miestelius. Jeigu nenorite plaukti į kitą ežero pusę (kaip ir mes), tai bent jau aplankykite šalia jūsų esančius. Juos pasieksite nedideliais laivais, kurie kursuoja čia pagal tvarkaraštį. Tvarkaraštį rasite prie kasų. Kalbant apie bilietų kainas, tai jo yra vidutinės. Pavyzdžiui, kelionė nuo Desenzano iki Sirmione ir atgal jums kainuos 6 eur, o į Bardolino ir atgal – 18 eur. Tad jeigu planuojate per vieną dieną aplankyti daugiau negu vieną miestelį, rinkitės visos dienos bilietą, kurio kaina yra apie 30 eur ir galėsite plaukti ten, kur panorėsite. Mes savo ruožtu du kartus aplankėme Sirmione ir vieną kartą Bardolino.

Kalbant apie Sirmione, tai galiu tik patvirtinti, kad šis miestelis yra pasakiško grožio. Tai turistų mėgstamas kurortas, todėl žmonių čia tikrai labai daug, bet tai per daug netrukdo mėgautis nuostabia atmosfera. Aplankyti Sirmione reiktų dėl dviejų pagrindinių objektų – tai Sirmione pilies (Castello Scaligero) bei senovės romėnų poetų Catullus vilos griuvėsių. XIII a. pastatyta Sirmionės pilis įkurta siauriausioje pusiasalio vietoje ir atrodo, jog plūduriuoja vandenyje. Sirmione yra nemažai restoranų, barų, viešbučių, parduotuvių, veikia didelis SPA kompleksas.

Kitą dieną aplankėme Bardolino – mažiau žinomą nei kiti Gardos ežero kurortai,  bet irgi patrauklią vietą poilsiui. Miestelis labai žavus, aplinkui vaizdingos pastelinių spalvų pastatai, siauros gatvelės ir gražūs ežero pakrantės vaizdai bei daugybė vynuogynų ir alyvmedžių giraičių. Taip pat čia yra kelios bažnyčios, daug restoranėlių, parduotuvėlių… ir apžvalgos ratas! Jį pamatėme dar tik plaukdamos laivu ir nusprendėme būtinai pasinaudoti proga ir pamatyti Gardą iš aukščiau. P.S. Bilietai kainavo 5 eur.

IR KITI NAUDINGI PATARIMAI

  • Prieš einant į bet kokį restoraną ar kavinę patikrinkite atsiliepiьus TripAdvisor! Ir taip Italijoje aptarnavimas yra siaubingas, o jeigu nueisite vakarienės tiesiog į pirmą jūsų kelyje pasitaikiusį restoraną, tai yra didelė tikimybė, kad labai nusivilsite. Ir taip praktiškai visur reikia mokėti staliuko mokestį (2-3 eur žmogui), o jeigu tas mokestis bus sumokėtas veltui – nuotaika bus garantuotai sugadinta.
  • Būkite atidūs keliaudami traukiniais! Italijoje traukiniai važiuoja kaip nori ir kada nori, o didžioji dalis personalo, aišku, nelabai kalba angliškai. Mes apturėjome tris nemalonius įvykius, susijusius su traukiniais. Pačią pirmą dieną keliaudamos iš Bergamo į Desenzano mes sugebėjome nusipirkti ne tuos bilietus… Netyčia prispaudinėjome kažką savitarnos terminale ir pasirinkome visai ne tą pradinį tašką. Viso labo mūsų neišsodino pusiaukelėje ir neliepė pirkti naujų bilietų, o tiesiog pažiūrėjo kaip dar į dar vienas neišmanėles turistes, nusišypsojo, viską paaiškino ir leido keliauti toliau. Tuomet trečią dienos vakarą mes nusprendėme nuvažiuoti iki Veronos ir porą valandų praleisti ten. Tik nusipirkusios bilietus terminale pastebėjome, kad ekrane traukiniai ir jų atvykimo/išvykimo laikai nesikeičia. Pasirodo, kad visi traukiniai, važiuojantys Venencijos/Milano kryptimi, yra sustabdyti, kadangi prieš porą valandų įvyko nelaimė – po traukiniu nusižudė žmogus. Klausinėjome visų įmanomų darbuotojų ir tik viena iš jų atsakė, kad mūsų traukinys vėluos mažiausiai 2 val. Teko stoti į nemažą eilę ir klausytis kasininko nepasitenkinimo kalbos, kad jam dabar reikės grąžinti mums pinigus. Ir galu gale paskutinis “smagumas” įvyko tada, kai jau turėjome važiuoti iš Desenzano ir Bergamo oro uostą. Mūsų traukinys neatvažiavo, tad teko keliauti su kitu. Įlipome ne į tų linijų traukinį, bet vėl pasisekė, kad su juo reikėjo pavažiuoti tik iki kito sustojimo, kur reikėjo persėsti.

nuotraukos: Canon 6d + Canon EF 35 mm f/1.4L USM

1 Comment

  1. 2019 rugsėjo 1 / 18:15

    Bet tai kokios nerealios tavo nuotraukos!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.