ROMA PER DVI DIENAS

Sveiki! Su naujais metais ateina ir nauji pažadai. O kalbant apie pažadus, 2020 metais aš noriu labiau susikoncentruoti ties savo veikla socialiniuose tinkluose ir skirti tam daugiau laiko, dėmesio ir pastangų. 2020 pirmas straipsnis yra apie Romą, kurią aplankiau lapkričio pabaigoje. Taip, taip, žinau, kad šiek tiek vėluoju, tačiau Roma tikrai nespėjo per daug pasikeisti per pusantro mėnesio. Iš tiesų pamatyti Italijos sostinę svajojau labai ilgai, nuo to laiko, kai perskaičiau Dan Brown knygą “Angelai ir demonai” (kas buvo prieš gerus 3-4 metus), tačiau pagaliau ėmiau imtis veiksmų tik 2019 metais. Radome gerą pasiūlymą ir per daug negalvodamos po poros mėnesių įlipome į lėktuvą.

Tiesa, kalbant apie lėktuvus… Noriu pasidalinti savo patirtimi skrendant į Romą. Esu daug kartų minėjusi, kad bijau skristi ir kiekvienas skrydis man yra didelis išbandymas. Kada ir dėl kokių priežasčių atsirado ši baimė net negaliu identifikuoti, tačiau jau apie porą metų praktiškai kiekvieną skrydį išgyvenu su lengvos formos panikos priepuoliu. Ir kodėl man, taip bijančiai lėktuvų, pastoviai nesiseka? Paskutinis perliukas įvyko kaip tik skrendant iš Vilniaus į Romą. Viskas buvo ganėtinai gerai ir per daug nestresavau. Kol nepradėjome leistis. Jau matau naktinę Romą ir viskas kaip ir turi būti gerai. Va čia Koliziejus, o ten Vatikanas. Visai priartėjome prie žemės, bet staigiai vėl pakilome į viršų. Pranešė, kad vėjas viršija normos ribas ir leistis draudžiama, tad bandysime leistis dar kartą. Darome ratą, bet nesileidžiame. Matau Koliziejų, matau Vatikaną. Darome antrą ratą. Vėl matau Koliziejų ir Vatikaną. Pagaliau leidžiamės. Ir vėl staigiai kylame į dangų. Nuostabu! Mintyse aš jau susitaikiau su tuo, kad Roma teko pamatyti tik iš viršaus, bet užtat net 3 kartus! Wow! Paskelbė, kad dėl vėjo leistis mūsų oro uoste draudžiama ir teisiškai galima bandyti leistis viename oro uoste tik du kartus. Super, skrendame į kitą oro uostą. Ačiū Dievui, kad pavyko nusileisti, nors ir iš 3 karto, 40 minučių vėliau negu buvo planuota ir kitam oro uoste.

Taigi, kelionės pradžia tikrai nebuvo maloni, bet po to viskas klostėsi labai sklandžiai ir Romoje apturėjome nuostabias 3 nepilnas dienas. Galiu drąsiai pasakyti, kad netgi dviejų dienų Romai pakaks (aišku, jeigu neplanuojate aplankyti visų muziejų). Miestas pasirodė gana kompaktiškas palyginus su Barselona, tad jeigu norite praleisti čia savaitgalį, drąsiai rekomenduoju taip ir padaryti. Jūsų patogumui aš nusprendžiau pasidalinti suvestine, ką ir kada geriau aplankyti, kad spėtumėte pamatyti visus pagrindinius objektus per dvi dienas.

PIRMA DIENA

1. KOLIZIEJUS

Aš pažintį su Roma pradėčiau nuo Koliziejaus, kadangi tai ne tik vienas pagrindinių Romos simbolių, bet ir strategiškai patogiai išsidėstęs objektas, kad būtų pažinimo su Roma atskaitos taškas. Koliziejus – tai seniausias pasaulyje amfiteatras, kuris buvo pastatytas I a. ir garsėjo gladiatorių kovomis. 2007 metais jis buvo įtrauktas į įspūdingiausių pasaulio statinių sąrašą, dar gerai žinomu kaip „Naujieji septyni pasaulio stebuklai“. Pasivaikščiokite aplinkui. Taip pat įspūdingai šis statinys atrodo ir tamsiuoju paros metu.

2. ROMOS FORUMAS

Prie pat Koliziejaus pamatysite ir Romos forumą – didelį architektūrinį ansamblį, išsidėsčiusį tarp Romos Kapitolijaus kalvos, Palatino kalvos ir Koliziejaus. Antikos laikais forumas buvo Romos visuomeninio ir politinio gyvenimo centras su maisto prekystaliais, viešaisiais namais, šventyklomis bei senato posėdžių sale. Tarp forumo griuvėsių galima pamatyti gerai išsilaikiusias triumfo arkas – Tito ir Septimijaus Severo, o vietoje daugelio kitų statinių išlikę tik kolonos, pamatai. Šiuo metu galima nusileisti į apačią ir pasivaikščioti takeliais. P.S. Nuostabus vaizdas į Romos forumą atsiveria nuo Kapitolijaus kalvos.

3. KAPITOLIJUS

Jau užsiminiau apie Kapitolijų, tai ir pratęsiu. Tai yra buvęs senovės romėnų religinio ir politinio gyvenimo centras ir nuo seniausių laikų čia buvo įsikūrusi miesto valdžia. Dabar tai – įspūdingų ir žymių pastatų vieta. Nors iš pradžių mes čia eiti neplanavome, bet gavosi taip, kad turėjome daug laiko ir nusprendėme jį išnaudoti tikslingai – užlipti ant Kapitolijaus kalvos: pasigrožėti ne tik įspūdingu architektūros statiniu, bet ir pamatyti Romos forumą iš viršaus, kadangi už Kapitolijaus yra nedidelė apžvalgos aikštelė, apie kurią žino tikrai ne kiekvienas turistas.

4. VENECIJOS AIKŠTĖ

Venecijos aikštė yra prie pat Kapitolijaus kalvos. Ši aikštė nuo seno yra viena iš svarbiausių, bet idealiai atspindinčių Romą, objektų. Erdvioji miesto vieta yra įsikūrusi pačioje Italijos sostinės širdyje, tad net per daug nenorėdami pamatysite šiuos nuostabiuosius rūmus, kadangi aplink aikštę orientuojasi ne vien tik žymiausi Romos statiniai, bet ir svarbiausios miesto institucijos. Tikriausiai ši vieta mane sužavėjo labiausiai tiek dėl savo didumo (tik pažiūrėkite kokie yra maži žmonės palyginus su rūmais), tiek dėl grožio bei statinio spalvos, išsiskiriančios nuo kitų objektų. Vienareikšmiškas vienas iš tų kelių objektų, kurį pamačiusi, netekau žado.

5. TREVI FONTANAS

Nebuvai prie Trevi fontano – nebuvau Romoje. Trevi – tai didžiausias ir garsiausias Romos fontanas, kuris tiesiog pribloškia savo didybe bei grožiu. Kol nepamačiau gyvai, nemaniau, kad fontanas gali būti toks didžiulis ir kasdien sulaukti tūkstančių turistų dėmesio. Taip, prieiti prie jo netgi žiemos metu yra tikrai iššūkis! Tiesa, Trevi fontanas populiarus ne tik dėl savo skaidraus vandens, bet ir dėl legendos, kuri byloja, kad norint sugrįžti dar kartą į Romą, būtina per kairį petį su dešine ranka atsigręžus nugara į fontaną mesti monetą. Tiesa, aš monetos nemečiau, bet ir taip žinau, kad į Romą būtinai dar sugrįšiu.

6. ISPANIJOS AIKŠTĖ

Ši palmėmis apsodinta aikštė yra viena gyviausių visame mieste. Toks pavadinimas kilo dėl to, kad 17 amžiuje čia buvo pastatyti rūmai Ispanijos atstovybei prie Šventojo sosto, o ši teritorija buvo priskiriama Ispanijai. 18 amžiuje čia dažnai lankydavosi anglų aristokratai ir turtuoliai iš Šiaurės Europos, vėliau čia buvo menininkų, poetų bei dailininkų susirinkimo vieta, o šiandien ispaniškieji laiptai, savo forma kiek primenantys drugelio figūrą, paprastai būna tiesiog nusėsti turistų. Mūsų apsilankymo metu žmonių čia visiškai nebuvo dėl lietaus. Ir labai tuo džiaugiuosi, nes vaizdas, kurį teko matyti Pinterest, nebuvo itin džiuginantis.

7. PANTEONAS

Romos panteoną privalėjau pamatyti ne tik dėl minėtos Dan Brown knygos, bet ir tam, kad galėčiau palyginti jį su Paryžiuje esančiu. Kuo įdomus panteonas? Jis buvo pastatytas 126-aisiais metais tam, kad pakeistų čia stovėjusią šventyklą. Čia amžinojo poilsio atgulė pats Rafaelis – po Lorenzetto Madonos skulptūra palaidotas šis žymus dailininkas. Taip pat čia yra dviejų paskutinių Italijos karalių – Vittorio Emanuele II ir Umberto I – kapai. Tiesa, būtinai užeikite į vidų, kadangi įėjimas yra nemokamas, o ir didelių eilių nebūna, tad lankymai tikrai nereikės paskirti daug laiko – man užteko 15 minučių. Beje, dabar galiu pasakyti, kad Paryžiaus panteonas nuo Romos skiriasi kaip diena ir naktis.

ANTRA DIENA

8. VATIKANAS

Antrą dieną skirkite Vatikanui, iki kurio be vargo nukeliausite su metro pagalba. Nors jeigu mėgstate pasivaikščioti ir 5 km jums yra niekas – rinkitės pasivaikščiojimą. Manau, kad visi žino, kad Vatikanas visų pirma žinomas kaip mažiausia pasaulio valstybė, esanti Romos miesto centre. Tiesa, atskira valstybe Vatikanas buvo pripažintas ne taip ir seniai, tik 1929 metais. Taip pat tai yra ir katalikų sostinė, kartu sauganti ir neįkainojama kultūros paveldą. Ši valstybė yra vos 44 hektarų ploto ir joje oficialiai gyvena vos apie 800 žmonių, tačiau jame dirba ar patarnauja apie 3000. Taip pat aplankykite ir prie bažnyčios stovinčius Popiežiaus rūmus, kur yra Michelangelo dekoruota Siksto koplyčia.

9. ŠV. PETRO BAZILIKA

Pagrindinis Vatikano objektas – Šv. Petro bazilika. Tai yra svarbiausia Romos katalikų bažnyčios šventovė ir didžiausia pasaulyje katalikų bažnyčia. Iš tiesų ji yra milžiniška ir išties įspūdinga. Nors ir nesu istorikė, bet porą istorinių faktų vis dėlto privalau paminėti (ne veltui gi klausiausi pasakojimų per mobiliąją programėlę, tiesa?). Pirmoji bazilika buvo pastatyta 324 m. Romos imperatoriaus Konstantino. Laikui bėgant ji ėmė griūti ir po daugelio diskusijų dėl rekonstrukcijos, buvo vis dėlto nuspręsta senąją bažnyčią iš viso nugriauti ir jos vietoje pastatyti naują. Prie naujos bazilikos projektavimo prisidėjo net keli žymūs to metu architektai – Bramantė, Rafaelis, Mikelandželas. Šv. Petro bazilikos statybos užtruko daugiau nei 100 metų! Bazilikos didžiausias aukštis (ties kupolu) siekia virš 130 metrų, o didžiausias ilgis – apie 210 metrų. Rekomenduoju pakilti į patį bazilikos viršų, nes atsiveriantys vaizdai, tiek į bažnyčios vidų, tiek į Vatikaną bei Romą yra pasakiški ir verti kiekvieno laiptelio. Tiesa, noriu iškart pasakyti, kad lipimas į pati viršų yra tikras iššūkis! Reikia kilti labai aukštai, o ties kiekvienu nauju laipteliu plotas aplinkui tave vis mažėja. Vėliau netgi apima toks jausmas, kad sienos tave spaudžia ir tu niekada neužlipsi į patį viršų. Neįsivaizduoju, kaip užlipa stambesni arba aukšti žmonės, nes netgi man, aktyviai sportuojančiai, nebuvo lengva. Galima pasirinkti iš dviejų į patį viršų patekimo būdų: tik laiptai – 5 ar 7 eurai, liftas+laiptai – 10 eurų. Šiuo atveju rekomenduoju pagailėti save ir sumokėti šiek tiek daugiau.

P.S. Įėjimas į pačią bažnyčią yra nemokamas. Taip, eilės yra, bet jos labai greitai juda. Mums teko palaukti tik apie 30 minučių, gal netgi mažiau.

IR KITI NAUDINGI PATARIMAI

  • Nuo abiejų oro uostų („Ryanair“ skraidina į Čiampino oro uostą, o „Wizzair“ – į Fiumičino) Romos Termini stotį labai paprastai pasiekti su nuo ten kursuojančiais autobusais. Kaina į vieną pusę apie 6-7 eurus, o kelionė trunka apie 40 minučių.
  • Turėkite omenyje, kad pigiausi viešbučiai yra aplink Termini stotį, bet tai nelabai saugi vieta. Ypač jeigu jūs, kaip ir mes, atvyksite čia beveik naktį. Aplink daug miegančių benamių ir šiaip bauginančiai atrodančių žmonių. Mūsų viešbutis buvo nutolęs nuo stoties apie 500 metrų (toliau nuo stoties, arčiau prie antikinio miesto centro), tad visą laiką jautėmės tikrai saugiai ir ramiai vaikščiojome vėlai vakare.
  • Roma nėra mažas miestas, tačiau pagrindiniai lankytini objektai išsidėstę gana netoli vienas nuo kito, tad pasiekti bet kurį tašką galima pėstute. Na, tik iki Vatikano rekomenduočiau pavažiuoti su metro.
  • Aptarnavimas kavinėse bei restoranuose yra gana vidutiniškas ir žmonės nėra labai draugiški. Tiesa, pastebėjau, kad pasodinimo mokestis, priešingai nei Venecijoje ar miesteliuose aplink Gardos ežerą, yra retai taikomas. Na, arba mums tiesiog pasisekė.

nuotraukos: Canon 6d + Canon EF 35 mm f/1.4L USM

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.