SU DVIRAČIU PO SALOU

suknelė Primark/ batai H&M/ rankinė Mango/ laikrodis Daniel Wellington


Sveiki! Kol kitos atostogos dar neprasidėjo, skubu dalintis likusiais straipsniais iš Ispanijos. Taigi, trečią ar ketvirtą poilsio dieną nusprendžiau išsinuomoti dviratį ir ramiai sau pasivažinėti aplinkui. Taip pat norėjau greitai ir patogiai pasiekti Salou miestelio centrą, kur galėčiau pasivaikščioti po parduotuves, nusipirkti churros su Nutella bei nusipirkti lauktuvių. O su dviračiu visa tai gali padaryti žymiai greičiau ir nereikės 5 km tampyti sunkių pirkinių. Dviračių nuomos punkto ilgai ieškoti neteko, kadangi jis buvo pačiame viešbutyje. Kaina už 2 val. yra 6 eur, už 4 – 8 eur, o už parą – 12 eur. Žodžiu, kuo ilgesniam laiko tarpui imi, tuo pigiau išeina. Aš nusprendžiau pasiimti parai. Dviračių pasirinkimas buvo varganas, dauguma geresnių ir man patinkančių jau buvo užimti, bet kažkaip vis dėlto pavyko atrasti tą vienintelį. Klasikinis miesto dviratis, nei per didelis, nei per mažas, labai patogus ir su krepšeliu, kur galima įsidėti visus turtus. Mano atveju – foto ir video techniką. Dviratis iš pirmo įspūdžio ne pirmos jaunystės, bet pavyko susidraugauti gana greitai. Palei pakrantę į abi puses nuo viešbučio buvo dviračių takelis. Tiesa, labai jau siauras, o su mano vairavimo įgūdžiais tai ne pats geriausiai variantas. Gal dėl to vis dar neturiu teisių?

Jau po pirmo pravažiuoto kilometro aš įsimylėjau į šią pramogą – vakarinį pasivažinėjimą su dviračiu palei jūros krantą. Mini sau ir apie nieką negalvoji. Toks malonumas! Net nepastebėjau, kaip pasiekiau Salou centrą. Pasivažinėjau visur, kur tik buvo įmanoma aplinkui. Sustojau prie spalvoto kioskelio, kur nusipirkau churros, o vėliau sėdėdama netoli jūros stebėjau besileidžiančią saulę. Buvo nuostabu! Į viešbutį grįžau, kai jau buvo gana tamsu, bet nei trupučio nepavargau ir žinojau, kad rytoj iš pat ryto, po pusryčių imsiu dviratį už vairo.

nuotraukos: Canon 6d + Canon EF 35 mm f/1.4L US

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.