VISA TIESA APIE „GRANATOS LIVE“

Sveiki! Šiandien Vilniuje yra taip nežmoniškai karšta, kad aš nenoriu daryti nieko ir tik gerti šaltą kavą. O kol kava vėsta šaldytuve, aš noriu pasidalinti savo įspūdžiais ir keliomis akimirkomis iš „Granatos Live“ festivalio. Šiek tiek apie tai jau spėjau papasakoti Deichmann Trendbloge čia, tačiau reikia pakalbėti apie tai ir šiek tiek asmeniškiau. Ar man patiko? Kas nustebino? Kas nuvylė? Ar važiuočiau dar?

Reikėtų pradėti pasakoti nuo pat pradžių. Aš, kaip ir mano draugė-blogerė Inga, gavau kvietimą į „Granatos Live“ nuo Deichmann. Būtų keista, jei pasakyčiau „ne“ nemokamam apsilankymui viename geriausių ir mano muzikos skoniui atitinkančiame festivalyje. Jau keletą metų norėjau ten nuvažiuoti ir pajusti tą tikrą festo dvasią, bet vis atrasdavau pasiteisinimų. Ir šiaip aš nesiklausau per daug muzikos, nesidomiu šia industrija, nevaikštau į naktinius klubus, retai išvis einu out ir vertinu komfortą, prieigą prie neriboto vandens, o naktį man svarbu išsimiegoti. Na, įvardinau kelias man būdingas savybes, kurios visiškai prieštarauja muzikos festivalio koncepcijai, bet… gyvename vieną kartą! Aišku, labiausiai norėjau važiuoti dėl Ellie Goulding, Alan Walker ir Ingos.

Į festivalį atvažiavau šeštadienį, nes tai buvo svarbiausia diena iš visų dviejų su puse. Iš ryto dar teko važiuoti pirkti miegmaišio, kadangi nei vienas iš mano ar mano tėvų draugų tokio neturėjo… Iki Rumšiškių nuvažiavome taip greitai, kad spėjau tik išgerti degalinėje nupirktą kavą. Nuvažiavusi iki vietos, praėjau patikrą, kurios metu mano ką tik nupirktą miegmaišį spaudė alkūnėmis kokias kelias minutes. Lyg aš būčiau panaši į tą, kuri slepia ten litrą degtinės. Ir šiaip, uždirbu pakankamai, kad galėčiau sau leisti nusipirkti gėrimų festivalio teritorijoje. Pats festivalio teritorijos išplanavimas man labai patiko, tačiau kai kur labai trūko nuorodų, kas, kaip, kur ir kodėl. Iš viso buvo keturios scenos (na, trys su puse), o tarp jų – laukas, kuriame išsidėstę maitinimo, rėmėjų palapinės, pasisėdėjimui skirta zona ir t.t. Veiklos tikrai netrūko: įvairios pramogos, žaidimai ir, aišku, koncertai bei pasirodymai. Iš visų labiausiai nepatiko Humoro Klubo „prikoliukai“. Daugiau nei pusė bajerių buvo itin mediniai ir visiškai nejuokingi. Sprendžiu ne tik pagal savo nuomonę, tačiau ir iš kitų pažįstamų atsiliepimų bei praktiškai viso pasirodymo metu nesijuokiančios minios. Tiesa, kelis bajerius tikrai užskaitau, bet mūsų su Inga kantrybė truko ir nuėjome pavalgyti ir atidirbti gautus kvietimus, t.y. ruošti vaizdinės medžiagos iš festivalio. Kalbant apie maistą, tai gausa tikrai nustebino: Wok to Walk, Eat More Chicken, Meat Lovers, kinų restoranas ir tai tik pradžia. Norėjosi visko ir dabar, tačiau nuėjome ten, kur nebuvo eilės. Kainos tikrai prieinamos, ypač vilniečiams. Pavyzdžiui, alaus kaina visur ta pati – 3 eur, maistas nuo 5 eur ir t.t. Pastebėjimas: niekur nebuvo galima nusipirkti vyno, tik alus ir sidras.

Vėliau prasidėjo jau rimtesnį koncertai. Labai patiko Prūsaičio, Mikutavičiaus koncertai. Labiausiai norėjau pamatyti Ellie Goudling, todėl teko labai pasistengti kol ėjome per didžiulę minią, nes tikrai nebuvome vienintelės norinčios. Daug kam užkliuvo, kad Ellie beveik nebendravo su publika, bet man, kaip retai einančiai į koncertus, viskas buvo gerai ir atėjau pasiklausyti jos gyvai, o ne bendrauti. Vakaro žvaigždė – Alan Walker – privertė šokti visus! Be galo sužavėjo ir po jo koncerto danguje pasirodę fejerverkai. Tiesa, beveik iškart po fejerverkų prasidėjo gaisras… Sutapimas?

Taigi, apibendrinant galiu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog pagaliau nuvykau į „Granatos Live“. Buvo labai smagu! Galiu tik pagirti organizatorių ir savanorių darbą.

nuotraukos: nuotraukos: Canon G7X ir Inga

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.